Gana dažnai tenka girdėti, kad romantiniuose santykiuose vienas iš partnerių nesistengia arba įdeda mažiau pastangų lyginant su kitu. Taip įprastai kalba pirmiausia partneris, kuris nori, kad santykiai vystytųsi kitaip ir galvoja, kad įdeda daugiau (arba tik jis vienas) pastangų. Natūralu, kad vienam stengiantis, dingsta motyvacija, svyra rankos, susidaro įspūdis, kad priešingai lyčiai augimas ar tobulėjimas nerūpi. O ką daryti, kad situacija iš esmės pasikeistų ir partneris pradėtų stengtis? Apie tai, koks yra laimingų ir gerų santykių receptas, plačiau pasidalinu apačioje.

Visų pirma, ne visuomet teisinga sakyti, kad kitas partneris nesistengia. Besistengiantysis dažnai absoliutina situaciją, nes yra įsitikinęs, kad pats daro labai daug, o atgal sulaukia mažai, tačiau tai nereiškia, kad kita pusė visai nesistengia.

Jeigu būtų proga apklausti abu partnerius, esu tikra, kad kiekvienas iš savo pusės pasakytų, kad įdeda pastangų, bet turbūt ne pagal kitos pusės turimus lūkesčius, todėl pirmiausia kyla klausimas: ar antra pusės žino apie jūsų turimus ir keliamus lūkesčius? Jeigu ne, pirmas žingsnis būtų papasakoti partneriui, ko jūs tikitės, kas jus nudžiugintų. Juk tam, kad įvyktų jus džiuginantys pokyčiai, partneris bent jau turėtų žinoti, kas jums tinka, patinka, ir suprasti, ko iš jo tikitės.

Situacija, kada automatiškai perleidžiame atsakomybę kitam partneriui yra gana dažnas reiškinys. Taip jau veikia mūsų smegenys, o tiksliau, mūsų pasąmoninė sistema, kuriai leidus veikti be sąmoningo mūsų įsikišimo, viskas gali baigtis konfliktu, kada prasideda priekaištai, kaltinimai, vertinimai. 

Antra taisyklė, kuriant darnų tarpusavio ryšį būtų – pradėti trokštamus pokyčius nuo savęs. Dirbant su savimi reikia transformuoti turimas pasenusias nuostatas, įsišaknijusius įsitikinimus, kurie guli jūsų pasąmonėje ir išlenda tokiu momentu, kai esate pavargę, išsiblaškę bei negebate mąstyti sąmonės lygmenyje. Gana dažnai taisykles, kurių neva turėtų laikytis partneris, taikote patys sau. Tik supratę, ką iš savo vidinių taisyklių projektuojate savo partneriui, suteikiate sau šansą, suprasti, kodėl partneris vienaip ar kitaip elgiasi bei pamatyti, ką jis iš tiesų dėl jūsų daro (ne pagal jūsų susikurtas taisykles). 

Iššūkis dėl partnerio pastangų dažnai kyla tuomet, kai trokštate, kad partneris įgyvendintų viską, ko jūs norite, tačiau taip ne visuomet įmanoma. Geras pavyzdys būtų, kai turite lūkestį, jog partneris su jumis klabėtųsi, nuolat klausytųsi, o partneris tiesiog nemėgsta to daryti. Tokiu atveju šį lūkestį protinga būtų perkelti draugams ar artimiesiems, kuriems tai patinka.