„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“ arba „kuo daugiau žinau – tuo mažiau žinau“ – tai bene tiksliausi posakiai apibūdinti ateinančioms mintims kai nuosekliai giliniesi, nagrinėji, studijuoji ir praktikuojiesi bet kurioje konkrečioje temoje. Šis suvokimas iš pradžių baugina ir dažnai žmonės netgi nustoja gilintis, patys keisti netenkinančias situacijas, jas palikdami savieigai, o sprendimus patikėdami likimui. Išsigąstama minties ir pajautimo, kad galbūt nesi pajėgus perprasti ir suvokti visko, nes gilinantis į situaciją pamatai jos išklotinę su „daugiau medžių“ ir mūsų smegenys tuomet suveikia tobulai pagal savo paskirtį. Kadangi viena pagrindinių smegenų funkcijų – tausoti energiją, todėl ir šiuo atveju įsijungia signalas blokuojantis norą dar labiau gilintis.

Tačiau jeigu tuo momentu, sugebame nesustoti, įsijungia smalsumas, žingeidumas ir pradeda vykti plėtimąsis. Tereikia suvokti, kad išspręsti tai, ko iki šiol neišsprendėme, galime tik praplėtę žinias, sąmonę, suvokimus, patirtis, t.y. paaugę. Augame juk palaipsniui ir turėtume džiaugtis, kad šis procesas nesibaigiantis! Nes kol įvairiapusiai augame – tol esame gyvi. Taigi neišsigąskite suvokimo, kad neįmanoma visko sužinoti tobulai.

Visuomet, kai kokia nors situacija jūsų gyvenime asocijuojasi su posakiu “kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių” rekomenduoju pridėti tęsinį “ tačiau žengiant kiekvieną žingsnį tereikia pataikyti tik tarp dviejų medžių”. Turint šį suvokimą, įmanoma išspręsti įvairiausias, netgi sudėtingiausias gyvenimo užduotis ar iššūkius neiššvaistant energijos, neužstringant tarsi užburtame rate. Šia startegija naudojuosi pati ir rekomenduoju savo klientams bet kurioje gyvenimo srityje: sprendžiant santykių, savirealizacijos, finansų ar sveikatos uždavinius.

Suprantu kiekvieno mūsų (ir savo) tam tikrus ribotumus, tačiau tai nėra pagrindas neaugti ar nesiplėsti. Sąmonės plėtimas naujų žinių ar patirčių pagalba būtinas norint būti savo gyvenimo šeimininku ir kūrėju. Norint jaustis pilnavertiškai ir prasmingai. Primenu: kad augimui pabaigos nėra, kol esame gyvi. Nusiteikite tam ir džiaukitės, nes kiekvienas ūgtelėjimas mus perkelia į kitą lygį, kur matome daugiau, aiškiau ir plačiau.