3 Meilės inkarai
KODĖL MEILĖ SAU SVARBESNĖ UŽ MEILĘ KITAM?
Meilė – žavus jausmas, kuris dažniausiai prasideda nuo šiltų jausmų kitam. Šalia jausmų natūraliai kyla noras ir patiems būti mylimiems bei atgal tą meilę dovanoti kitam. Kas nutinka, kad pradedame kitam duoti vis daugiau ir nejučia pamirštame pasirūpinti patys savimi?
Sutinkame partnerį, kuris turi savitus įpročius, gebėjimus, charakterį, gyvenimo patirtį ir savybes, kurias turime arba neturime patys, tuomet sakome, kad partneris mus papildo. Netgi mėginame save įtikinti, kad tie skirtumai mums naudingi. Bet ar iš tiesų?
Prisiminkite tą drugelių pilve jausmą, kai net nematome tų skirtumų, o tik dalykus, kurie mus su partneriu jungia. Santykių pradžioje esame linkę panašumus ir skirtumus priimti pozityviai, nors realybėje esame skirtingi. Jausmų fone tarsi hipnotizuojame save ir matome tik tai, ką norime matyti. Už tokio elgesio slypi paprastas noras, noras, kad kitas mus “užpildytų”, “padarytų” laimingu.
IŠ KUR KYLA NORAS, KAD PARTNERIS PADARYTŲ MUS LAIMINGU?
Dažniausiai tai atkeliauja kartu su vidine tuštuma ir vienišumu. Papaprasčiausiai drugelių pilvo laikotarpiu tuštuma pasislepia po rožiniais akiniais, po puoselėjamomis santykių viltimis ir susikurtu tobulu santykių paveikslu.
Kai ateina laikas nusiimti rožinius akinius, suprantame, kad viso labo turimi lūkesčiai buvo tik fantazija mūsų pačių galvoje. Šį suvokimą lydi nusivylimas, iliuzijų ir lūkesčių griūtys bei mintys, vedančios prie išvados: meilė išblėso, jausmai pasibaigė.
SUSIDŪRUS SU REALYBE SANTYKIAI SUPRASTĖJA, PRADEDA NESUTAPTI CHARAKTERIAI, AIŠKIAU MATOME TARPUSAVIO SKIRTUMUS.
Ne realybė mus “ištinka”, ne santykiai išblėsta, o su partneriu tarsi ateina ramybė. Grubiai sakant “gauname objektą”, kuris mus mylės ir pildys norus iki gyvenimo pabaigos. Juk pamenate tą jausmą, kai projektuojate savo poreikius ir gyvenimo viziją į tą vieną žmogų, kuris mylės, išklausys, tenkins ekonominius, fizinius, emocinius poreikius, bus ir geriausias draugas bei mylimasis tuo pačiu, globos kaip tėtis ar mama, bus nuostabus meilužis.. VISKAS VIENAME. IR TAI YRA ŽIAURUS MELAS SAU.
Kodėl taip vyksta, nėra jau tokia paslaptis… Tiesiog kuo mažiau pilnatvės jaučiate savyje, tuo daugiau lūkesčių partneriui.
Gyvenimas kasdien keičiasi, todėl ilgainiui stebėdami save, aplinką, įvykius, suprantame, kad kitas žmogus negali užpildyti mūsų nepilnavertiškumo. Naivu tikėtis besąlyginio nuoširdumo ir priėmimo iš kito, kai patys to neduodame sau. Pavargę tenkinti kito poreikius, atsiduriame neviltyje, nes tai nesibaigiantis procesas. Jei jūs ar jūsų partneris negalite patys savęs užpildyti, to nepadarys niekas kitas.
Tik pradėjus skirti dėmesį ir rūpestį savo poreikiams ir prisipildžius savo viduje, turime ką duoti iš to pilnumo ir kitam. Taip turėdami abu, ne pildome vienas kitą, bet pasidaliname sukauptu gėriu.
KAIP ATPAŽINTI PILDOME AR DALINAMĖS?
Jeigu jaučiate nuolatinį dėmesio trūkumą, troškimą gauti iš kito, tai jau yra stiprus nepilnavertiškumo indikatorius. To pasekoje prasidės reikalavimai, kritika, noras keisti kitą, atsiras nesklandumų santykyje ir tai trukdys bendrai santykių laimei. Kuriami santykiai taps lūkesčių pildymo erdve, kurioje prarasite kūrybinį džiaugsmą, laisvumą, lankstumą čia ir dabar.
Tik sukūrus nuoširdų santykį su savimi, priimant save unikalų ir vertingą pasaulyje, pamatysite ir partnerio bei kitų aplinkinių unikalumą. Tuomet išmoksite priimti to kitoniškumo žavesį ne kaip trūkumą, o kaip privalumą. Šioje vietoje lengva nuklysti į kraštutinumus, kai vienoje pusėje – nuolat norisi “taisyti” partnerį, o kitoje – tobulinate save iki beprotybės, nes jaučiatės nepakankami.
Nei vienas iš šių kelių neveda į darnius santykius, tai tik primena savęs ar kito dresavimą, bet ne augimą kartu.
Vienintelė konstruktyvi jūsų bei partnerio nežalojanti išeitis – santykio su savimi užmezgimas. Turint nuoširdų santykį su savimi ir save priimant kaip unikalų vienetą, galime gražiais būdais siekti partnerystės ir santykių darnos su mylimuoju.
Dalykai, nuo kurių vertėtų pradėti: vidinių taisyklių, vidinio išdidumo atsisakymas; asmeninių ribojančių įsitikinimų keitimas; kaltės, gėdos, nepagrįstos baimės jausmų paleidimas. Su šiais “meilės inkarais” žmonėms kyla daugiausiai iššūkių. Dėl šių dalykų patys nejausdami susikuriame situacijas, iš kurių ne kam kitam, bet patiems ir tenka narpliotis.
Ir jeigu turite vidinį norą kurti išties darnius santykius – pradėkite nuo savęs. Atsisukite į save ir draugaukite pradžiai patys su savimi, o tada jau siūlykite nuoširdžią draugystę kitam. Tuomet bus lengva ir jauku mėgautis santykių procesu, net jei jame bus neapibrėžtumas.
Tuomet priimsite visus iššūkius iš kūrybinės ir natūralios gyvenimo kaitos perspektyvos, ko sustabdyti ar sukontroliuoti negalime nei vienas. Viskas yra laikina ir, kad ir kur šiuo metu būtumėte – ir tai praeis.
