Kaip atpažinti (NE)SANTYKIŲ problemas santykiuose?
Daugelis porų santykiuose susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais. Dažniausiai tai priimama kaip santykių problema, kurią reikia išsiaiškinti ir išspręsti. Jausmas, kad su pačiais santykiais yra kažkas negerai, tačiau neretai tai – tik akivaizdžiai matoma pasekmė, kurią ir siekiame pašalinti.
Prasideda santykių aiškinimaisi, ieškomi sprendimo būdai, tačiau situacija nesikeičia, o jeigu keičiasi, tai tik trumpam. Tuomet dažnai partneriai konstatuoja faktą, kad “nieko čia mums nesigaus”, o nepasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais įgauna pagreitį bei toliau ritasi žemyn.
Taip vyksta todėl, kad dažnai santykių problemos tik persikelia į santykius, kai tuo tarpu jų tikrosios šaknys slypi visai ne ten.
Patys nesuvokdami, partneriai nesąmoningai nurašo kylančius iššūkius artimiausiai aplinkai ir tuomet varikliukas savaime užsiveda. Tam, kad nereikėtų ieškoti giluminių asmeninių priežasčių, labai patogu visą atsakomybę „užkrauti” santykiams ir būtent partneriui.
Nuolat tenka girdėti įvairiausias porų istorijas, todėl pailiustruosiu išsakytą mintį tikra istorija, kai problema prasideda ne santykiuose, tačiau pernešama į juos ir naiviai tikimasi, kad šalinant pasekmes, išsispręs problemos. Turiu nuliūdinti, neišsispręs, kol nebus identifikuotos ir pašalintos giliosios priežastys.
To nepastebėti galima tik tada, kai ieškome kaltų žmonių ar aplinkybių. Neturint ar praradus ryšį su savimi, nejaučiame ir negirdime savęs, neįsiklausome į save ir pasąmoningai gyvename su nuostata, kad pasaulis nusiteikęs prieš mus, tame tarpe ir mūsų partneris.
SITUACIJA – perdegimas darbe.
Palaipsniui besivystantis nepasitenkinimas santykiais lėmė vyro užsisklendimą ir netgi neištikimybę. Jau kurį laiką jis, grįžęs į namus norėdavo „sulįsti“ į savo kiautą, taigi pasislėpdavo po kompiuteriniais žaidimais. Kiekvienas žmonos bandymas jį atitraukti ar vaikų bandymas įsiterpti sukeldavo pyktį. Vyro atsakas pasireikšdavo tokiais sakiniais: „Ar aš negaliu atsipalaiduoti ir užsimiršti, juk visą dieną dirbu, tenkinu visus jūsų norus“
Žmona, mėgindama susigrąžinti emocinį ryšį, nesustoja siūlyti jam malonių pramogų drauge, tačiau vyras nuolat atsako ir užsisklendžia savyje.
Natūralu, kad tokia situacija lemia abipusį nepasitenkinimą, aiškinimąsi „tu visada“ – „aš niekada“, kol galiausiai tampa akivaizdu, kad reikia spręsti „santykių problemas“.
Šiuo atveju pirminė problema – vyro perdegimas darbe, nepasitenkinimas savo veikla ir savo asmenybės nerealizavimas, nusivylimas negavus tinkamo įvertinimo ir pareigų, kurių siekė darbe. Visa tai nesąmoningai, nesuvokiant yra perkeliama į santykius, kur užsisuka užburtas ratas.
Neįmanoma išspręsti pasekmių, būtina suprasti – keisti – šalinti priežastis. Dažnai santykiai tampa tuo „atpirkimo ožiu“, kuriam “nurašomos“ asmeninės krizės. Emocinio intelekto ir savistabos stoka lemia tai, kad dėl daugelio savo nepatenkintų lūkesčių atsakingais (o dažniausia kaltais) paverčiame artimuosius, nes jie arčiausiai.
Kasdien dirbdama su žmonėmis susiduriu su „santykių problemomis“, kurių kilmė ir galimi sprendimai slypi ne santykiuose. Su šiais iššūkiais lengviau susitvarkyti turint atvirą, nuoširdų santykį su partneriu/-ere, tačiau „nenurašant“ šių problemų santykiams. Ne santykiai čia kalti.
Išvardinsiu keletą priežasčių, kurios persikelia į santykius, juos griauna, tačiau yra tikrai NE SANTYKIŲ PROBLEMOS:
- Vienas iš partnerių (dažniausiai moteris) tampa „vaikščiojančiu priekaištu“. Netgi jeigu tiesiogiai (žodžiais) nepriekaištauja partneriui, tačiau demonstratyvus gebėjimas tobulai su viskuo tvarkytis, kontroliuoti ir spręsti iššūkius šeimoje, nesidalinant su partneriu (nes jis gali ne taip tobulai padaryti), kitą žmogų priverčia atsitraukti, pasijausti iš tikrųjų nepilnaverčiu. Tuomet jis nesąmoningai ginasi arba taip pat pradeda priekaištauti savo mylimąjai. Ši dar labiau nesupranta, už ką priekaištai, nes jaučiasi tobulai viską daranti ir tokiu būdu pamažu įsisiūbuoja nesantaika. Ar čia santykių problema? Ne, tai labiau asmeninė „tobulojo“ partnerio asmenybės savirealizacijos stokos ir žemos savivertės problema.
- Negebėjimas keistis dėl turimų griežtų vidinių taisyklių ir nuostatų. Juk gyvenimas yra nuolatinis pokytis, o santykiai – viena iš srovių esanti šioje tėkmėje. Asmeniniai pokyčiai yra natūralus gyvenimo procesas, todėl vienintelis kelias yra integruoti, priimti vienas kito pokyčius partnerystėje. Jeigu tikimąsi, kad kadaise sukurtas santykis nesikeis, atsiranda nusivylimas. Turima asmeninė pokyčių baimė, perkeliama ir interpretuojama kaip santykių problema. Deja, tai tik paviršutiniškas požiūris.
Sprendžiant santykių iššūkius reikėtų dažniau pažiūrėti į savo partnerį, artimą žmogų, kaip į veidrodį, kuris atspindi jus. Pirmiausia sprendžiame tai, ką rodo atspindys, vietoje to, kad keistume ar remontuotume veidrodį.
Būkite pastabūs, išmintingi, atviri, jauskitės savo gyvenimo šeimininkais ir jūsų santykiuose neatsiras papildomo krūvio dėl asmeninių iššūkių peradresavimo ir jų įvardinimo “santykių problemos”.
