PSICHOLOGINIS SMURTAS poros santykiuose. Ką daryti?

Šiam reiškinio veikėjų pasiskirstymas nepriklauso nuo lyties. Taip, tendencijos vis dar yra, tačiau jos kinta. Įprasta manyti, kad psichologinį smurtą dažniau taiko vyrai, nes būtent jie anksčiau turėdavo daugiau galios elementų (jėga, finansai, kūdikio laukimo ir priežiūros nesuvaržymai). 

Tačiau dabarties laikmetyje daug kas pasikeitė ir sakyčiau, kad neįmanoma teisingai nustatyti proporcijos tarp psichologiškai smurtaujančių vyrų ir moterų tradicinėse porose. 

Juolab, jei prisiminsime, kad moterys iš prigimties yra keletą kartų psichologiškai stipresnės. Taigi jų naudojamas psichologinis smurtas dažnai būna ne toks akivaizdus, labiau užslėptas ir “įpakuotas“.

Bet kuris žmogus įpranta prie mažomis dozėmis gaunamo psichologinio smurto ir nepajunta, kuomet jis perauga į žalojantį, žeminantį, niekinantį nuolat keliantį įtampą etapą. Atrodo, kas čia tokio? Mes nuolat įsitempę, toks jau laikmetis – sakysite.

Tačiau poros santykius mes pasirenkame ir kuriame laisva valia, todėl galime rinktis ir kaip juos kurti, nesiderindami prie vyraujančių tendencijų kitose gyvenimo srityse.

Nuo ko pradėti ir kaip keisti situaciją? Pirmiausia turime įvardinti ir atpažinti ir įvardinti, kas yra psichologinis smurtas. Tik tuomet galima tai keisti.

Trumpai vardinant šis reiškinys apima pasikartojančius ne fizinius spaudimo ar prievartos žodžius, kai siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę padėtį kitą asmenį. 

T.y., įvairiausias šantažas, ignoravimas ir nekalbėjimas, „tu man aš tau“ žaidimai, veikimas per jūsų silpniausias vietas, menkinimas.

Dažnai apibrėžiama, kad smurtas visada yra sąmoningas. Visgi šis reiškinys turi kelias stadijas, todėl tai gali vykti sąmoningai, tiek nesąmoningai arba viskas viename. 

Kaip nesąmoningai galima smurtauti? 

Nuo pat mažens augdamas žmogus įsidiegia bendravimo modelį, įvairias reakcijas iš tėvų bei kitos socialinės aplinkos. Taip žmogaus smegenyse susidėlioja tam tikros automatinės programos, kas veikia ir kas ne, kokie būdai padeda išgyvenimui santykiuose, asmeninių poreikių patenkinimui. Tokį žmogaus elgesio modelį lemia jo įsitikinimai, jo mąstymas, jo patirtis. Tik vėliau tai perauga į sąmoningą smurtavimą.

Didelė klaida smurto atveju dėmesį sukoncentruoti tik ties smurtautoju, jo smerkimu, kaltinimu ar baudimu. 

Visų pirma pradėkime nuo savęs. Vertėtų savęs paklausti, kodėl būtent aš patekau šį tokią situaciją? Vadinasi jūsų asmeninės ribos yra tokios, kurios leidžia kitam taip elgtis su manimi. Pulti į savigraužą irgi nereikia jokiu būdu, verta tiesiog ieškoti būdų, kaip nustatyti asmenines ribas.

Tam teks atsistoti į akistatą su savimi ir suprasti, kodėl iki šiol tų ribų nebuvo. 

-Kokie jūsų giluminiai įsitikinimai, kokios baimės neleido jų nustatyti? 

-Koks atsineštas bagažas jus slegia, kad nepajuntate ir toleruojate netinkamą, žalojantį elgesį su jumis? 

Ties tuo reikėtų susitelkti labiausiai, tam, kad atrastumėte tinkamiausius būdus nutraukti psichologinį smurtą.

Kaip minėjau, pradedame nuo savęs, kad galėtume jaustis saugūs ir stabilūs. Tuomet net nereiks tiek pastangų, baimės nugalėjimo ir drąsos kitam neleisti su jumis taip elgtis.

Visada sakiau ir sakysiu: prisiimkime vidinę atsakomybę ir darykime viską, kas priklauso nuo mūsų, nesitikėdami, kad kiti pasiūlys tai, ko mums reikia. Lygiagrečiai atlikite veiksmus, kurie paveiks išorines aplinkybes. 

Kelias yra asmeninis stabilumas, o ne kitų taisymas. Kai jūs stabilus/-i, ilgainiui keičiasi aplinka, nes kitaip neįmanoma.

Nespręskite vien tik išorinių dalykų, t.y. taisydamas vien kitą žmogų, mokydamas jį, pabėgimas nuo jo. Pastebėkite, kad pabėgti nuo visų žmonių neįmanoma. Geriausiu atveju vis tiek bent vienas jūsų nepaliks niekada – tai jūs pats. O jei pabėgsite nuo vieno, atsiras kiti. 

Nebūna taip, kad žmogus turintis savo ribas, jų neturi tik su vienu žmogumi. Kaip yra vienur, taip yra visur!

Bus atvejų, kai tikrai turėsite atsiriboti nuo psichologinį smurtą taikančių žmonių, tačiau tai padarysite tik dėl to, kad aiškiai nustačius vidines ribas tai atsitiks, kaip šalutinis efektas, o ne kaip pagrindinis sprendimas išvengti netinkamo elgesio su jumis.

Suraskite, tą giluminę silpniausią vietą, kuri leidžia kitiems per ją manipuliuoti jumis. Nes šalinti reikia priežastis, ne tik pasekmes. 

Giluminių priežasčių identifikavimas jau nuima dalį įtampos. Tarsi iš šalies pamatote, kas vyksta ir tuomet galite paankstinti savo reakciją ir skirti deramą dėmesį priežasčių sprendimui, o ne pasekmių šalinimui.

Trumpa užuomina ir raktas pabaigai – SAVIVERTĖ. „Kasti“ reikia čia, t.y. gilinti suvokimą apie savo vertę.

Dalintis

Daivos Dūdėnaitės autorinės programos