Santykiai – bene aktualiausia tema iš visų gyvenimo sričių. Man pačiai jie yra raktas, kuriuo dažnai remiuosi sprendžiant kitiems gyvenime kylančius sunkumus ir iššūkius. Įprastai santykiai, kuriuos esame su kitais yra tiesiogiai susiję su tuo, kokiame esame santykyje su savimi (SSS). Taip kaip priimame save, taip būsime linkę priimti ir kitus.

Kviečiu prisiminti ir pagalvoti apie santykius su aplinkiniais, kuriuose šiuo metu esate. Kokie jie? Šilti? Šalti? Išlaikantys atstumą? Prisiminus ir atpažinus, kad ne visi santykiai, kuriuose esate jus džiugina, ir pagalvoję, kad kai kurie galėtų būti geresni, atsisukite į save ir pagalvokite: kokį santykį aš pats kuriu su savimi?

Santykis su savimi (SSS) – svarbiausias gyvenimo ryšys, kurį peržiūrėti ir atpažinti reikia atidumo bei nuoseklumo. Mes nuolat esame santykyje su savimi ir to santykio kokybė – pasaulio, kurį matome aplink save, atspindys. 

Ypač pastarieji metai pasaulyje parodė santykių kokybę ir stiprumą su artimaisiais ir greičiausiai suvokėte, kad viskas kinta. Man pačiai teko išgirsti daug istorijų kaip pasauliniai pokyčiai išryškino esamas problemas tarp pačių artimiausių žmonių. Dauguma jų suprato, kad sudėtinga ilgesnį laiko tarpą būti kartu. Artimųjų buvimas drauge be galimybės atsitraukti, iššaukė nesutarimus ir tarpusavio konfliktus, kurių priežastys neišvengiamai yra vidinės.

Tikriausiai jau suvedate galus ir mėginate suprasti, kaip čia kas susiję. O išeina taip, kaip užsiminiau pradžioje, jeigu šiame laikotarpyje pajutote, kad sudėtinga būti su partneriu ar kitais artimaisiais, tai greičiausiai jums nelengva būti ir patiems su savimi.. Tiesa?

Joks karantinas ar panašios aplinkybės nėra atsakingos už santykių sunkumus, nes iššūkius keliančios situacijos yra tik sąlygos, kurių kontekste pamatote seniai egiztuojančias savo vidines problemas. Ir kas gi tada vyksta? Kaip elgiasi dauguma? Pradeda “remontuoti” santykius! 

Mane nuoširdžiai apima liūdesys, kai išgirstu, kad tik “degant pavojaus signalui”, kas yra gerokai pavėluota, pradedama ieškoti priežasčių ir sprendimų. Ir dažnu atveju, tai kainuoja kur kas daugiau energijos ar net baigiasi santykių praradimu..

Tam, kad atrasčiau ir suprasčiau šiuos dalykus pati daug klydau, griuvau, kėliausi, kovojau bei atkakliai režisavau išorines aplinkybes, tačiau visuomet žinojau, kad geri santykiai man vertybė Nr. 1. Vartodama sąvoką “santykiai” ilgai prioritetą teikiau santykiui su kitais žmonėmis. Galvoje turėjau iliuzinį, pačios susikurtą, išoriškai gražių santykių paveikslą ir stengiausi atitikti to paveikslo sąlygas bei tilpti į nusistatytus rėmus. Iš tiesų daugiau dirbau dėl santykių nei juos kūriau bei puoselėjau. 

Kuo aš sunkiau dirbau, tuo daugiau iššūkių ir nepasitenkinimo santykiuose patirdavau. Taip tęsėsi tol, kol suvokiau, kad esminis santykis – santykis su savimi. Tik nuo santykio su savimi priklauso visų kitų santykių darna.

Kai pradedate kurti tikrą, nuoširdų santykį su savimi, natūraliai atsiranda teigiami pokyčiai santykyje su partneriu, vaikais, tėvais.. Netgi daugelį finansinių, profesinių ir sveikatos iššūkių galima išspręsti gerinant santykį su savimi, tačiau nedaugelis supranta kaip ši sąsaja veikia.

Viena iš situacijų, kuri padės suprasti, kaip prastas santykis su savimi atsispindi išoriniuose santykiuose, ir leis suprasti, kad pirmiausia reikėtų pradėti draugauti su savimi yra: kai neturi gero ryšio su savimi, tai dažnai reikalauji atsakymų, veiksmų, sprendimų, įrodymų iš aplinkinių. O kodėl taip vyksta?

REIKALAVIMAI kitiems kyla dėl to, kad jų pastangos, dėmesys, sprendimai, leistų jaustis labiau mylimiems, įvertintiems… Reikalavimų dėka pasitvirtinate ar vis dar esate tam žmogui svarbus, ar jis dėl jūsų stengiasi užtektinai ir tai įrodo, ar jis jus iš tiesų myli bei brangina. Po šiuo elgesiu slypi perdėtas poreikis jaustis svarbiu, vertinamu, mylimu, kurį patenkinate “kankindami” kitus, vietoj to, kad tiesiog susidraugautumėte su savimi.

Dar vienas geras pavyzdys susijęs su KRITIKA. Kai gyvenime dažnai “užsiimate” kitų kirtikavimu, tikėtina esate ypač reiklūs ir kritiški sau. Kituose “nepakeliate” dalykų tuomet, kai ir savęs nepriimate ar neleidžiate sau elgtis panašiai.

Na ir dar vienas populiarių būdų išreikšti nemeilę ir nepriėmimą sau – NORAS KEISTI KITUS. Desperatiškai keičiate, manipuliuojate, stengiatės įrodyti kitiems ir paaiškinti kaip jiems geriausia gyventi tuomet, kai iš tiesų esate užstrigę patys, kai negyvenate patys taip, kaip norite. Tačiau juk visuomet smagu parodyti kitiems, kad žinote geriau. 🙂 Būtų galima tęsti ir toliau, tačiau esu tikra, kad mintį jau pagavote.

Ar verta atkurti, puoselėti santykį su savimi – spręsti Jums. Neabejoju, kad jei skirsite daugiau nuoširdaus dėmesio savo vidiniam pasauliui, tai pokytį pajusite iš karto. Keisis ne tik jūsų vidinė savijauta, laimės, džiaugsmo lygis, požiūris į save ir kitus, bet lygiagreičiai gerės ir santykis su aplinkiniais.

Mano palinkėjimas pabaigai.. Nustokite kovoti su pasekmėmis, tvarkant tik paviršinius, išorinius dalykus, remiantis universaliais patarimais ir eilinį kartą nusiviliant, kad vėl nepavyko. 

Išsiaiškinkite išorinių pasekmių vidines priežastis ir pamatysite kaip rezultatai džiugins ilguoju periodu bei nustos kartotis eilę metų, keičiant partnerius, draugus, pykstant ant tėvų.. 

Čia kaip su kiaulpienėmis, jeigu nuskinsite, bet neišrausite su šaknimis, jos nuolat ataugs ir ataugs.. Tik ar tikrai to siekiate? 🙂