APIE GYVENIMO PAUZES (I dalis)
Gyvename nuolatinių pokyčių laike, informaciniame amžiuje. Kartais atrodo, kad gyvenimo karuselės sukimosi greitis nevaldomai įgauna pagreitį ir nežinia, kaip ją sustabdyti.
Dažnai girdžiu žmones sakant:
-“nieko nespėju”, “aš tarsi gyvenu ne savo gyvenimą”, “nebežinau, ko noriu”, “pamečiau save”, “viskas lyg ir gerai, tačiau džiaugsmo nėra”, “neatrandu saves”.
Gyvenimas vyksta tarsi įsisukus į užburtą ratą ir atrodo, kad nėra kada sustoti, ką jau kalbėti apie prasmės ieškojimą tame, ką darome. Vyksta tiesiog inertiškas gyvenimas. Gyvenimas gyvena žmogų, ne žmogus gyvenimą.
Gali atrodyti, kad viskas gerai: tai juk AŠ nusprendžiau ir siekiu karjeros, tai juk AŠ galiu sau leisti pramogas ir keliones, tai juk AŠ aprūpinu šeimą, kad nieko netrūktų..
Laikantis įsikibus tokio požiūrio, itin dažnai vengiama sau pripažinti, kad:
– tai aš, TAS PATS AŠ, kuris jaučiasi tarsi karuselėje;
– tas pats AŠ, kuris net nesvarsto, ar viso to jam reikia, ar tiesiog vejasi visuomenėje pripažintus sėkmės atributus;
– tai juk tas pats AŠ, kurio širdis ir siela inkščia tarsi įsukta į centrifugą;
– tas pats AŠ, kurio balso tarsi nenori girdėti niekas. Netgi AŠ PATS.
Būtent todėl pradedame jausti vidinę tuštumą ir jaučiamės tarsi užburtame rate.
Galų gale pradeda griūti sveikata, santykiai ar finansai.
Visumoje, apjungus visus mūsų resursus: kūną, protą ir psichiką (emocijas ir sielą), mes, žmonės, esame labai išmanūs “mechanizmai”, todėl natūraliai įsijungia apsaugos, kad toji “centrifuga” nesudraskytų mūsų galutinai. Apsaugos įsijungia ligų, traumų ir kitu nemaloniu, savidestruktyviu pavidalu, kad mus sustabdytų ar perkrautų.
Kodėl taip vyksta ir kaip mes tampame “neišmaniais”?
“Neišmaniais” tampame sureikšminę vieną resursą iš visų. Dažniausiai protą, kuris sako: “varyk, tau puikiai sekasi”.
-“Nebegali? – sako protas – gerai, parteniruosim kūną, kad būtų stiprus, arba užslopinsim raminamaisiais preparatais.
-O gal išprovokuosim adrenalino išsiskyrimą ekstremalia pramoga? Turėsi jėgų “varyti” toliau. Juk neturi kur dėtis. Pažiūrėk į savo šeimą, į įsipareigojimus, į savo tikslų sąrašą.
-Negaišk laiko svarstymui, ar tikslai, kylantys tau iš širdies ar primesti, “Aišku tavo!” – skubina atsakyti protas.
-Sakai, kad blogai jautiesi? Jausmai neapčiuopiami, tu klysti, geriau įjunk pozityvą ir pirmyn!”
Pateikiau proto argumentų koncentratą.
Tai nėra perdėta, galbūt tik ne visi šie argumentai kyla vienam ir tam pačiam žmogui.
Tai ką daryti? Kaip išeiti iš šio užburto rato? Ar turėčiau viską mesti? – cypia protas.
Nereikia nieko mesti. Tereikia sustoti, padaryti pauzę, atlikti tam tikrą reviziją savo galvoje, persikrauti ir reSTARTUOTIS.
Nenori daryti pauzės sąmoningai? – gyvenimas sustabdys ir būtinai padarys pauzę, tik deja ji greičiausiai nebus maloni.
Tu ją priimsi, kaip nesėkmę ar nelaimę. Galbūt keiksi likimą vietoje to, kad suprastum, jog tik tokiu būdu tave galima išjungti, perkrauti, reSTARTUOTI.
Visi turime pasirinkimą periodiškai SĄMONINGAI persikrauti peržvelgiant savo įsitikinimus, automatinius elgesio modelius, nuoširdžiai pasižiūrėti ne tik į savo išorinį, bet ir vidinį vaizdą, jausmus.
Tam kad galėtume patirti kuo daugiau džiaugsmo, kad gyvenimas būtų ryškus ir aiškus. Kad jaustumės laimingesni. Kad džiaugtųsi ne tik protas, bet ir siela.
(Bus tęsinys)
P.S. nuoroda, norintiems nuosekliai drauge reSTARTUOTI savo gyvenimą ir turėti šį įrankį visam laikui >>> https://dudenaite.lt/papildytas-gyvenimo-restarto-kursas/
