Apie vidinę vertę
Iš kur atsiranda „iškreiptai” žema savivertė ir ką su tuo daryti?
VIDINĖ VERTĖ – kiekvieno žmogaus ašis, kuri išlaiko mūsų stabilumą esant įvairiausioms gyvenimo aplinkybėmis.
Tai yra savęs vertinimas, giluminis vertumo ar nevertumo jausmas. Stabili ir adekvati vidinė vertė – būsena, kai žmogus jaučiasi vertingas besąlygiškai.
KUO SKIRIASI PASITIKĖJIMAS IR SAVIVERTĖ?
Kartais tai vadiname pasitikėjimu savimi, nors pasitikėjimas ir savivertė skiriasi.
SAVIVERTĖ – tai jausmas, PASITIKĖJIMAS – žinojimas, kad galiu.
Nepasitikėjimą galima būtų identifikuoti konkrečioje srityje, veikloje, situacijoje, aplinkoje, kurioje trūksta patirties, kompetencijų, įgūdžių, žinių ar objektyvių fizinių resursų.
Šiuo atveju pasitikėjimą ugdysime žingsnis po žingsnio toje konkrečioje srityje.
Tačiau savivertės stoka, nevertumo jausmas (kartais žmonių irgi apibūdinamas, kaip nepasitikėjimas savimi) yra gilesnis savęs, kaip besąlygiškai vertingo žmogaus suvokimas.
Vertingi gimsta visi, tačiau daugelis nesuvokia savo tikrosios vertės. Šis suvokimas dar labiau išsikreipia dėl artimiausios socialinės aplinkos įtakos ypatumų (auklėjimo, mokymo programų, skatinimo sistemos ir kt.).
Kiti žmonės mus vertina už pasiektus rezultatus, įgytus diplomus, įgytas kompetencijas, statusą, išvaizdą, todėl palaipsniui žmonui susiformuoja būtent toks savo vertės suvokimas.
Visgi tai NĖRA vidinė vertė.
Tai išoriniai dalykai, kurie gali TIK sėkmingai papildyti vidinius.
Vidinė vertė susijusi su žmogaus savęs vertinimu dėl to, koks jis yra, o ne už pasiektus rezultatus ar nuveiktus darbus. Taigi iškreiptas savivertės suvokimas atsiranda tuomet, kai mes save vertiname per kitų žmonių vertinimą, t.y. žiūrime į save kitų akimis.
KODĖL SVARBU TURĖTI SVEIKĄ SAVIVERTĘ?
Žmogaus savivertė – esminis asmenybės psichologinis pagrindas, nuo kurio tiesiogiai priklauso, kaip jaučiamės įvairiose gyvenimo situacijose, santykiai ir jų kokybė, mūsų veikla ir savirealizacija, finansai bei kita materialinė gausa.
Vidinės vertės įtaka yra esminė, nepriklausomai suvokiame mes ją ar ne.
Tiek nepakankamas savęs vertinimas, tiek pervertinimas yra ydingi.
Nevertu besijaučiantis žmogus, vienoje ar kitoje gyvenimo srityje, situacijoje dažniausiai jaučiasi aplinkybių auka.
Pervertinantis save, demonstratyviai rodo pasitikėjimą ir taip kompensuoja vidinį trūkumą, todėl dažnai žemina bei nuvertina kitus.
ADEKVATI savivertė yra pagrindas pilnaverčiams santykiams, maksimaliai savirealizacijai, norimiems finansams bei gerai savijautai.
Tai kaip stuburas, kuris mus išlaiko neparkritusius bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Tai yra stabilumo ir stabilios sėkmės garantas.
KAIP UGDYTI SAVIVERTĘ?
Mano požiūriu savivertę reikia ne auginti, o nuolat gilinti suvokimą apie savo vertę.
Galbūt sakysite, kad tai vienas ir tas pats, tai tik žodžių žaismas, tačiau galiu užtikrinti, kad būtent šiame požiūryje užkoduota didelė dalis sėkmės, ar mes tai darysime.
Kai kalbame apie auginimą, mūsų smegenys automatiškai priima, jog reikės sunkiai dirbti, nes dar neturime kažko, ką teks užauginti.
Požiūris, suvokimas apie savo vertės gilinimą, duoda mūsų smegenims signalą, kad mes kiekvienas tai jau turime savo viduje, tereikia išpakuoti tai, kaip brangų deimantą.
Žinoma, nėra tokio mygtuko, kurį paspaudus, suvokimas staiga atsiras.
Tai yra kelias ir procesas, kuris augina sparnus.
Suvokus savivertės svarbą savo gyvenimo kokybei, nelieka kito pasirinkimo, kaip skirti dėmesio vidinės vertės temai.
Savo ruožtu esu sukūrusi efektyvių įrankių, kurie padeda greičiau ir lengviau atstatyti savivertę į adekvačią būseną.
