BALANSAS ar HARMONIJA?

Jei būtumėte prieš keletą metų manęs paklausę, kas svarbiau balansas ar harmonija, net neabejodama būčiau pareiškusi: „žinoma, harmonija“. 

Įsivaizdavau, kaip ir daugelis, kad harmonija tiesiog yra arba nėra, tai lyg duotybė ar dovana. Arba siekiamybė, kurią pasiekus, ji išlieka stabili. 

Vis tik, šiandien galvoju kitaip, todėl dalinuosi savo asmeniniu suvokimu ir matymu, kuris nebūtinai yra vadovėlinis ar teisingas apibrėžimas.

Harmonija neateina ar nenusileidžia iš dangaus. Harmonija yra dermė, suderinamumas, todėl siekiant jos reikia derinti, kol nusistovi ir susikalibruoja tam tikri dalykai. Tam, kad jie nusistovėtų, kad pasiektume tą būseną, iki jos reikėjo derinti ir balansuoti. 

Taigi, man balansas yra ženkliai svarbesnis šiuolaikiniame turbulencijos laikmetyje. Balansas man yra apie nuolatinį judėjimą, apie nuolatinį pokytį, apie nuolatinį balansavimą. Tai nėra tik statiška būsena, todėl pokyčių vengimas – tolygus pasipriešinimui.

Jeigu kada susidūrėte su joga, tikriausiai žinote, kad atliekant balanso asanas, kiekvienas kritimas taip pat yra balanso dalis. Taigi ir gyvenime, kiekviena sėkmė ar nesėkmė yra balanso dalis. 

Jeigu tai suvoktume, taptume ženkliai mažiau kritiški sau ir kitiems, nes pagrindinis tikslas išmokti balansuoti, t.y. kad tas balansavimas būtų kuo sklandesnis.

Tam, kad svarstyklių pusės nebūtų persvertos, mes turime išmokti jausti, kur, kada, kiek ir ko pridėti, o kur sumažinti.

Nuolatinis balansavimas vyko, vyksta ir vyks nuolat visose gyvenimo srityse ir tai yra natūralu. Balansuoti turime santykiuose, veikloje – poilsyje, finansuose, sveikatos srityje. Balansuoti turime kasdienybėje tiek ilgesnių periodų laike. Visur.

BALANSUOTI sąmoningai verta išmokti tam, kad netektų KOMPENSUOTI! 

Kompensacija visada lyg atidavimas to, ko nenoriu atiduoti, tačiau privalau.

Suvokus nuolatinio balansavimo esmę, nustojama siekti iliuzinio stabilumo ar tobulybės, kuri turėtų tapti stabilia. 

Supratus, kaip balanso principai veikia gyvenime, dingsta nemažai įtampos: nebijome klysti – nes tai balanso dalis, lengviau priimame sprendimus, suvokdami, kad sekančiais sprendimais galėsime subalansuoti prieš tai priimtus.

Netgi kitaip pradedame priimti aplinką ir žmones, nees balansas yra visur, norime to ar nenorime. Pvz., kai moteris skundžiasi, kad vyrui trūksta atsakomybės namuose, reikėtų pažiūrėti į tai, kaip toks balansas susikūrė.

Moteriai dažnai atrodo, kad balanso tarp jos ir vyro atsakomybių nėra, tačiau pažvelgus iš šalies, pamatytume tobulą balansą: ji yra dalis, kuri prisiėmusi per daug atsakomybių (dažniausiai nenorinti atiduoti), o jis yra lyg atsvara gulinti ant sofos.

Tokia moteris sako, kad niekas iš jos tų atsakomybių neperima, tačiau priešinasi minčiai, kad pirmiausia ji pati turi paleisti, kad kažkas galėtų perimti. 

Pirmiausiai turi sujudinti esamą balansą-disbalansą, kad susvyravus svarstyklėms susikurtų naujas balansas. Neįmanoma atsverti supynėse dešimt kartų sunkesnio žmogaus, jei jis neatsispiria kojomis, nepasileidžia ar nepasiduoda.

Taip yra visose gyvenimo situacijose ir reiškiniuose: Jeigu..

-esate pedantiškai tvarkingas, natūralu, kad artimieji sukurs balansą savo netvarka,

-esate labai logiškas ir vadovaujatės vien tik protu – kaip atsvara jūsų artimųjų tarpe bus itin jausmingų žmonių,

– esate mažakalbis – neabejoju, kad jūsų partneris ar kitas artimasis erzins jus savo plepumu,

– ilgą laiką dirbsite savęs netausodamas – būtinai susikurs jūsų priverstinio poilsio situacija ir t.t.

Tikiuosi tapo bent šiek tiek aiškiau, kad visur gyvenime galioja balanso principas, tačiau ne visuomet leidžiame sau jį pamatyti.  

— 

Pabandykite įsivaizduoti svarstykles. Jei viena pusė yra nusverta ir mes bandome ją atsverti per jėgą, staiga, nutinka didelis “BUM” ir sukrėtimas.

Svorį į svarstyklių lėkštes galima išmokti dėlioti taip, kad svarstyklės svyruotų, tačiau nebūtų perteklinės įkrovos nei vienoje pusėje. Kartais daugiau nusveria viena, kartais kita. O kaip gi? – paklausite.

Gyvenimas yra gyvas. Tai nuolatinis pokytis, todėl neįmanoma sustabdyti svarstyklių pusiausvyroje ir taip užfiksuoti visam laikui. 

Išeitis ir netgi didelis malonumas yra išmokti balansuoti. Tai tarsi savotiškas žaidimas, kuris įtraukia. Gyvenimas tampa įdomiu žaidimu, o ne kovos lauku. Tuomet išnyksta perteklinės pretenzijos aplinkai ir žmonėms. Tampa AKIVAIZDU, kad tas, kuris daro didžiulę įtaką svarstyklėms, yra veidrodyje.

Kaip pradėti balansuoti ir kaip to išmokti? 

Pirmiausia suprasti ir pastebėti pilną savo dabartinio gyvenimo vaizdą. Ne tik akivaizdžiai matomus dalykus, bet ir detales. Kad taptų aiškiau, kur sumažinti, o kur pridėti.

Būtent tais momentais, akimirkomis ar trumpalaikiais periodais, kai svarstyklių pusės trumpam nusistovi, arba svyruoja labai neženkliai, mes galime pajausti netgi harmoniją. 

Tačiau kasdien gyvename nuolatiniame balansavime, kuris yra balanso dalis.😊

Dalintis

Daivos Dūdėnaitės autorinės programos