Kūno ligos. Kada ir kodėl kūnas suserga?
Šį kartą apie kūną. Jeigu skaitėte ankstesnį straipsnį „Kaip kurti atvirą santykį su savimi ir išmokti save priimti?“, tai jau žinote, kad kūnas – vienas iš keturių žmogaus prigimtinių resursų ir yra betarpiškai susijęs su likusiais resursais: protu, jausmais ir siela. Jie visi tarpusavyje susiję, svarbūs ir daro tiesioginę įtaką vienas kitam.
KAS YRA ŽMOGAUS FIZINIS KŪNAS IR KODĖL JO VAIDMUO TOKS SVARBUS?
Tikriausiai girdėjote, kad kūnas – sielos namai. Galiu tik papildyti, kad jis ne tik sielos namai, bet ir proto, jausmų, emocijų gimtinė.
Kūnas yra mūsų psichikos tęsinys. Visos mintys ir jausmai kūne nusėda ir išlieka ilgam, o kartais net visam gyvenimui, todėl jei ignoruojame kūno siunčiamus signalus, prasideda tikros bėdos. Kaip suprasti, kad kūnas siunčia ženklus?
Jeigu kūne jaučiate įtampą, skausmus tam tikrose vietose, tai dažniausiai byloja ne apie fizinius dalykus, bet priešingai – emocinius. Skausmai, užspaudimai yra viso labo tik “emocinių įrašų” kūne pasekmė. Tokios įrašų formos įprastai vadinamos blokais ir per nepatogius fizinius pojūčius – gauname signalus reaguoti.
Svarbu suprasti, kad jei mintys ir emocijos pasilieka kūne ir daro jam poveikį, tai vyksta ir atvirkštinis procesas: veikiant fizinį kūną, veikiama ir psichika.
Mokslininkai seniai patvirtino, kad tai, ką mes mąstome, jaučiame, išgyvename, vieną dieną pradeda atsispindėti mūsų fiziniame kūne.
Kartais pačiam žmogui yra sunku suprasti, kas su juo vyksta, kodėl ima nerimas, aplanko neaiškūs jausmai, dar sunkiau juos įvardinti. Tuomet kūnas jau signalizuoja ir mums tereikia jį išgirsti, pajausti ir suvokti, ką tie signalai reiškia.
Įvairūs kūno pojūčiai pradžioje būna nestiprūs, todėl įprastai juos ignoruojame ar net išmokstame su jais gyventi. Taip palaipsniui išsivysto nejautrumas savo kūnui ir prarandame su juo ryšį. Galėčiau palyginti tai su realiais namais, kuriais nustoję rūpintis, juos natūraliai apleidžiame, pamirštame ir tiesiog gyvename netvarkoje.
KAI INDAS, KURIAME KAUPIASI MŪSŲ PSICHOLOGINĖS PROBLEMOS PRISIPILDO, KŪNAS DUODA ŽENKLĄ LIGŲ PAVIDALU.
KAIP EMOCIJOS IR MINTYS VEIKIA KŪNĄ? Ir kaip mes “išmokstame” jas nuslopinti?
Vengti, užspausti, neparodyti savo jausmų ir emocijų, valios pastangų dėka “nusodinti” juos savo kūne, mums “padeda” auklėjimas vaikystėje. Kaip dažnai teko girdėti ar net patiems sakyti savo vaikams: “nieko tokio”, “nėra čia ko verkti”, “nepyk”, “neliūdėk” ir pan.?
Vietoje išvardintų pavyzdžių galima būtų pasistengti suprasti ir priimti vaiko jausmus. Užtenka nuoširdžiai skirti dėmesio vaiko savijautai ir skaityti, kas slypi už besiveržiančių jausmų ir juos tiesiog priimti, net jei jums impulsyviai norėsis kitaip.
Tokiu būdu trokšdami būti mylimi ir priimti, įprantame “valdytis” dar vaikystėje, o vidiniai konfliktai įsirašinėja būtent kūne. Kūnas apie juos vėliau praneša jau mums anksčiau aptartais būdais.
Dvi pagrindinės emocijų sukeltos kūno būsenos: įtampa ir atsipalaidavimas. Įtampa gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje įvairiomis formomis, o ją sukelia tokie ir panašūs jausmai: baimė, įsižeidimas, kaltė, gėda, užgniaužtas pyktis, savikritika.
Svarbiausia šiuose jausmuose neužstrigti, juos atpažinti, išreikšti arba priimti. Tik tuomet jie nepridarys žalos kūnui.
Atsipalaidavimą generuoja meilė, džiaugsmas, atvirumas ir juokas. Nevaldomai juokiantis, atpalaiduojant kūną, vyksta emocinė iškrova, todėl dažniau šypsotis bei į įvairias situacijas žiūrėti su lengvu humoru – itin sveika ir vertinga jūsų pačių kūnui.
KOKIE DALYKAI TURI TIESIOGINĮ POVEIKĮ KŪNUI?
MITYBA. Tai yra kuras, kurį dedama į save. Valgymas yra vienas iš malonumų, tačiau nereikėtų pamiršti, kad valgome tam, kad gyventume, ne atvirkščiai. Todėl svarbu suprasti, kokia mityba mums yra naudinga ir kas iš tiesų suteikia energijos kūnui.
Taip pat, svarbu padėti kūnui apsivalyti, detoksikuotis lygiai taip, kaip valome savo namus. 🙂
KVĖPAVIMAS. Tai mūsų gyvybės šaltinis, per kurį kūnas pasisavina jam gyvybiškai būtiną deguonį. Įvairių emocijų dėka, kvėpavimas sutrinka ir tai trikdo darnų kūno funkcionavimą.
JUDĖJIMAS. Mūsų kūnas sutvertas judėjimui, nes filosofiškai tariant, pats gyvenimas yra judėjimas. Dauguma žmonių sportuoja, nes nori būti stiprūs ir gerai atrodyti, tačiau pagrindinis sportavimo tikslas turėtų būti siekis jaustis ir būti sveikam.
Nieko blogo norėti gražaus kūno, tačiau svarbu, kad prioritetas būtų kūno sveikata. Įprastai patys naudingiausi fiziniai pratimai kūnui yra paprastai prieinami visiems. Skyrus bent šiek tiek gyvenimo laiko judėjimui, užtikriname ilgalaikį kūno lankstumą, o sustingęs kūnas trukdo jausti emocinį gyvenimo džiaugsmą.
SIELA IR KŪNAS. Visi turime prigimtinį potencialą, t.y. sielos galimybes, kurios pasireiškia per įgimtą gyvybinę energiją. Kuo žmogus ekspresyvesnis, tuo stipresnė jo gyvybinė energija.
Būtent sveikatos būklė priklauso nuo to, kur mūsų energija yra nukreipta: ar į kūrybinį procesą, ar į išorę bei vidinį konfliktą, agresiją. Agresija nukreipta į save, virsta ligomis, o pati liga byloja apie didelį vidinį potencialą, kuris buvo nukreiptas netikama linkme.
NEREALIZUOTOS, NEATSKLEISTOS PRIGIMTINĖS SAVYBĖS IR POTENCIALAS – NUSIKALTIMAS PRIE SAVE IR SAVO KŪNĄ.
Taigi, išvados labai paprastos, jei jaučiame, kad kūnas siunčia signalus ir pastebėję juos, ignoruojame bei nieko nekeičiame, tai su laiku kūnas pavargsta ir ima stipriai sirgti.
Norėtųsi, kad neliktų abejonių, kad mūsų kūnas labai išmintingas ir jo klausytis verta labiau nei proto kalbų, tačiau pasirinkimas ir gyvenimas visuomet jūsų. Būkite sveiki!
