NESAUGUMO JAUSMAS santykiuose.
Nemaža dalis žmonių patiria nuolatinį nesaugumo jausmą santykiuose. Nepaisant to, kad gyvenimas gerėja, ekonominės sąlygos taip pat, tačiau nesaugumo būsena santykiuose žmogų sekina ir jis jaučiasi tarsi ant parako statinės dėl skirtingų priežasčių.
Vieni susiduria su išdavystės baime, nepasitiki partneriu, susiduria su pavydu, kiti – abejoja savo santykiais ir jų ateitimi, tarsi trūktų kažkokio užtvirtinimo.
Dažnai neužtikrintumo būseną į santykius įneša ištikusi ar užsitęsusi krizė. Kiti visgi pagrindine priežastimi įvardintų materialinį trūkumą, kaip pagrindinę nesaugumo jausmo priežastį.
Kaip nebūtų keista, tačiau netgi nesant nei vienai aukščiau įvardintai priežasčiai, būna jog žmogus jaučiasi nesaugus santykiuose.
Nuolat persekiojantis nesaugumo jausmas santykiuose nėra normalu, nes tai nuolatinė įtampa. Būtina tai spręsti identifikuojant gilumines šio jausmo priežastis, kol šis jausmas nepaveikė jūsų santykių negrįžtamai.
Ar visuomet objektyvios, paprastai įvardijamos priežastys sutampa su tikrosiomis? Labai dažnai – ne. Tuomet kokios galimos gilesnės priežastys?
Pradėkime nuo to, jog kiekvienas žmogus pirmiausiai linkęs matyti tik jam nepalankias išorės aplinkybes, o tuo pačiu rasti “kaltų” dėl savo nesaugumo jausmo. Taip paprasčiausia. Tačiau pastebėkime, jog kiti žmonės, situacijos yra išorėje, o nesaugumo jausmas – mūsų viduje. To, ko nesinešiojame savo viduje, neįmanoma suaktyvinti.
Mes ne visada galime paveikti išorės aplinkybes ar kitus žmones, tačiau visada galime transformuoti savo būsenas ir jausmus. Jeigu tik norime, jeigu prisiimame atsakomybę už savo jausmus. Jeigu neperleidžiame jos kitiems.
Taigi efektyviausia yra ieškoti ir spręsti savo pasąmonines programas, įsitikinimus ir patirtį, kuri nuolat generuoja nesaugumo jausmą. Patikėkite, aplinkybės gali keistis, tačiau panašus jausmas mus nuolat persekios.
Mūsų sąmoningam protui visuomet atrodys, kad yra kažkokios idealios sąlygos, kurioms esant mes tikrai pasijaustume saugiai, tačiau tai tik iliuzija arba rezultatas trumpalaikiam periodui. Todėl ir siūlau suprasti esmines savo nesaugumo priežastis, kurios glūdi mūsų vaikystėje ir nebūtinai mūsų pačių patirtyse. Tai gali būti mūsų artimųjų patirtys, kurios mums “įsirašė” kaip pasąmoninė patirtis.
Užslėptas nesaugumo jausmas. Kaip jį atpažinti?
Dažniausiai tai pasireiškia pertekline kontrole aplinkai ir artimiesiems, partneriui. Savo nuolatinę kontrolę dažnai toks žmogus sąmoningai ir nesąmoningai užmaskuoja neva savo rūpestingumu. Jis rūpinasi savo partneriu taip “nuoširdžiai’, kad pastarajam pasidaro sunku net kvėpuoti.
Dažnai kontrolierius žino geriau kitus, kaip turi teisingai būti konstruojami santykiai ir šias taisykles primeta kitiems. Taigi kontrolė – tai nuolatinė įtampa, todėl gyvenimas apkarsta abiems partneriams, nepriklausomai kas yra kas.
Kodėl užvaldo nepasitikėjimas kitu žmogumi, santykiuose įsivyrauja nesveikas pavydas?
Gilesnė to priežastis yra nepasitikėjimas savimi. Nors mums atrodo, kad nepatikimas būtent partneris. Didžiausi pavyduoliai yra itin žemos savivertės, nors išoriškai gali demonstruoti priešingą savo įvaizdį. Taigi šiuo atveju reikėtų ugdyti savivertę, arba tiksliau – gilinti suvokimą apie savo vertę.
Suprantu, kad šiame etape skaitytojui gali kilti prieštaringos mintys, ypač jei jis/ji yra jau patyrę partnerio išdavystę. Tačiau tuomet iškyla klausimas, ar tikrai tikite, kad įmanoma taip sukontroliuoti kitą žmogų, kad jis daugiau nepasiklystų.
Ar vertėtų geriau suprasti taipogi giliąsias, ne paviršines išdavystės priežastis ir jas spręsti. Kontroliuotojo vaidmens pasirinkimas vis viena rodo jūsų žemą savivertę, todėl sugrįžtame prie anksčiau pasiūlyto variant – ugdyti ją. Tik šiuo atveju įmanoma sukurti saugumo jausmą savyje ir priiminėti adekvačius sprendimus, susijusius su santykiais.
Kas vyksta, kai abejojame santykių ateitimi ir norime tam tikro užtvirtinimo?
Tai signalizuoja apie vidinės atsakomybės prisiėmimo vengimą, apie tai, kad mes patys esame neapsisprendę, todėl laukiame kažkokių ženklų ar veiksmų iš partnerio, kurie būtų tarsi ta galutinė sąlyga, dėl kurios išnyktų nesaugumo jausmas.
Šiuo atveju būtent pačiam reiktų mokytis prisiimti vidinę atsakomybę ir nedeleguoti jos kitam žmogui. Tokiu būdu, nesaugumą pakeičiaį vidinė laisvė, kai žmogus pasunta savo gyvenimo šeimininku.
Aukštesnį saugumo jausmo lygį santykiuose pirmiausia turime užtikrinti atkurdami savo pačių giluminį saugumo jausmą. Taip sukuriamos vidinės sąlygos jaustis saugiai nepriklausomai nuo situacijos, kurioje esate. O išorė visuomet tebus tik mūsų pačių vidaus atspindys.
Jauskitės saugiai!
